LDK valdovo titulas ir valdžia
Lietuvos valdovo titulatūra baigė formuotis sunkiausiu – pradiniu unijos su Lenkija – laikotarpiu, kai aneksinės Lenkijos užmačios reiškėsi ypač atvirai ir aštriai. Keli XIV a. pabaigos – XV a. pirmojo trečdalio unijos aktai, žymintys Lietuvos valdovo institucijos (institucijų) valdžios turinio raišką ir raidą, suskirsto šią koliziją atskirais etapais. Visa tai matyti diplomatikoje ir sfagistikoje.
Į Vytauto valdymo pabaigą (antrą pusę) aktuose atsirado Lietuvos valstybės – Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (LDK) sąvoka. Tačiau XV a. ketvirtasis dešimtmetis, kai Lenkijos padėtis kovų dėl Vytauto „paveldėjimo“ draskomos Lietuvos atžvilgiu pasidarė dominuojanti, sukomplikavo Lietuvos valdovo poziciją tiek suverenios valdžios, tiek dėl titulo. Žygimanto Kęstutaičio sfragistika ir titulatūra šiuo požiūriu yra tarsi lakmuso popierėlis, liudijantis Lietuvos valdovo institucijos teisinio įtvirtinimo (Europos leno teisės požiūriu) susidūrimą su Lenkijos politikos siekiais.
Į Vytauto valdymo pabaigą (antrą pusę) aktuose atsirado Lietuvos valstybės – Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (LDK) sąvoka. Tačiau XV a. ketvirtasis dešimtmetis, kai Lenkijos padėtis kovų dėl Vytauto „paveldėjimo“ draskomos Lietuvos atžvilgiu pasidarė dominuojanti, sukomplikavo Lietuvos valdovo poziciją tiek suverenios valdžios, tiek dėl titulo. Žygimanto Kęstutaičio sfragistika ir titulatūra šiuo požiūriu yra tarsi lakmuso popierėlis, liudijantis Lietuvos valdovo institucijos teisinio įtvirtinimo (Europos leno teisės požiūriu) susidūrimą su Lenkijos politikos siekiais.